rungčiomis

rungčiomìs adv. DŽ, KŽ, rungčiõm LKKVI78, DŽ, NdŽ, rùngčiom BŽ530 vienas kitą lenkiant, per vienas kitą, rungiantis: Karvės geria rungčiõm Ds. Du paršeliai rungčiõm kad ėda, vienas teip neėsdavo Ut. Rungčiõm lekia miškan, kad tik daugiau prisrinkt uogų Klt. Turguj vilnonius siūlus išperka rungčiõm, par galvas Ktk. Pjauna insgirdami – rungčiõm (vienas antrą giria) Ds. Visi rungčiomis skuba pro duris rš. | Nužliaukė šilti lietūs, šiluma su garais pasikėlė nuo permerktos velėnos, ir trąšūs jauni ūgliai rungčiomis veržiasi į saulę rš.